Pomirtinis gyvenimas

Nežinau aš vėl, kur šitą temą dėt. Jei ką perkelsit.

Pakopijuosiu kaip įprasta.

...Nėščios moters įsčiose kalbasi du kūdikiai - dvynukai.. Vienas jų tikintis, kitas – ne.

Netikintis: Ar tu tiki į gyvenimą po gimimo?
Tikintysis: Žinoma. Juk akivaizdu, kad po gimimo gyvenimas tęsiasi. Mes
esame čia, kad taptume pakankamai stiprūs ir pasiruoštume tam, kas laukia
mūsų po gimimo.
Netikintis: Tai kvailystės! Po gimimo jokio gyvenimo negali būti. Ar tu
gali įsivaizduoti, kaip toks gyvenimas atrodytų?
Tikintysis: Na, smulkmenų nežinau, bet aš tikiu, kad ten bus daugiau
šviesos ir kad mes galbūt patys vaikščiosime ir valgysime savo burna.
Netikintis: Kokia nesąmonė! Neįmanoma pačiam vaikščioti ir valgyti burna.
Tiesiog juokinga! Juk mes pririšti prie virkštelės, kuri mus maitina.
Žinai, ką aš tau pasakysiu: neįmanoma, kad būtų gyvenimas po gimimo todėl,
kad mūsų gyvenimo aprūpintojas – virkštelė – yra labai trumpa.
Tikintysis: Aš esu įsitikinęs, kad gyvenimas po gimimo yra galimas.
Tiesiog viskas bus kitaip. Galima kai ką ir įsivaizduoti.
Netikintis: Bet juk iš ten dar niekas niekada nesugrįžo! Taip jau yra, kad
gyvenimas baigiasi gimimu. Ir apskritai, gyvenimas - tai kentėjimas
tamsoje.
Tikintysis: Ne, ne! Aš tiksliai nežinau, koks bus gyvenimas po gimimo,
tačiau bet kokiu atveju mes pamatysime mamą ir ji mumis pasirūpins.
Netikintis: Mamą? Tu tiki į mamą? Ir kur gi ji yra?
Tikintysis: Ji yra apie mus. Ji visur, mes joje esame ir dėka jos judame
ir gyvename. Be jos mes tiesiog negalėtume gyventi.
Netikintis: Visiška nesąmonė! Aš nemačiau jokios mamos ir todėl akivaizdu,
kad jos nėra.
Tikintysis: Nesutinku su tavimi. Tu tiesiog neįsiklausai. Juk kai viskas
nutyla, galima išgirsti kaip ji dainuoja ir pajusti, kaip ji glosto mūsų
pasaulį. Aš tvirtai tikiu, kad tikrasis mūsų gyvenimas prasidės tiktai po
gimimo.


Tarkim gyvenimą po gimimo paverskim gyvenimu po mirties. Kuris kūdikis pagal jus teisus?
Ir šiaip, diskusijos kas galvojat kaip bus, kuo tikit ir pan.
Gana plati tema manyčiau ^^

kažkiek tikiu.
ypač manau tai suteikia seniems žmonėms, kaip viltį, kad va "mirsiu, bet mano gyvenimas nesibaigs, susitiksiu su savo artimaisiais"

neįsivaizduoju gyvenimo, kai aš mirsiu.būsiu įkalinta tamsoje ar kaip? aš tikiu, kad pomirtinis gyvenimas egzistuoja.

Aš tikiu, tik nesuvokiu kuom :> Reikia kažkuo tikėt ir stengiuos nesigilint nes po to visai susipainioju.

nežinau, nei tikiu nei netikiu ir tiesą sakant man nesvarbu.
visos tos pasakėlės, kad jei blogai elgsies pateksi į pragarą, o jei gerai į rojų, man atrodo tokios primityvios.

tiesiog gyvenu, o kas bus, tas bus : D

na, aš manau, kad po mirties gyvensim kitą gyvenimą ir viskas.
kol kas realiausias variantas tai mano galva. :}

Suknu isivaizduoti kas bus po to kai mirsiu, taigi šiek tiek tikiu, ne taip būna baisu sulaukti mirties ir apie ją taip negalvoji daug, kas bus ir t.t.

Nesigilinu į tokias temas.

Kartais užeina pagalvoju "Ar aš čia sapnuoju gyvenimą ?", nes gyvenimas labai keistas periodas, o kas po jo būna net sunku įsivaizduoti. Bet tikiu, kad tikrai yra pomirtinis gyvenimas ir gal mes vėl gimstame iš naujo...